Kas tas aš?

Guoda klausia „kaip jūs?“, ir Agnė pastebi, kad taip mes klausiame aplinkybių. Signalas, kad reikia kažką daryti, – kai aplinkybės pradeda valdyti tave. Kas tas „aš“, kai nusiimi praeitį, šeimą, sąskaitas ir visą savo suvokimą? Agnei tai gyvybė, ir ji palaikoma kasdiene higiena: joga, kvėpavimu, meditacija. Adrija siūlo pirmiausia suprasti, kaip veikia ir kaip neveikia mano vidinė sistema – mokame paaiškinti, kaip veikia įmonė, bet ne savo mechanizmą.

Šachmatų lenta. Figūrėlė žino savo ėjimus, bet laukia, kol ją pastums – „kaip Dievas duos“; čia gyvena vaikystės programos (Adrijos tėtis: moteris be vyro – šulinys be dangčio, todėl ji ištekėjo 16-os) ir baimė, kad tave pamatys tokį, koks esi. Figūrėlė gyvena prote, nes intelektas yra saugu. Meistras žaidžia pats, mato visą lentą ir tuo pačiu yra viena iš figūrų – jis atsitapatina nuo aplinkybių ir nuo savęs paties, nuo įsivaizdavimo, kas jis yra. Čia atsiranda stebėtojas, o su juo – energija ir džiaugsmas.

Kaip ten patekti? Tai būsena, kurią gali patirti bet kada – Adrija grįžta į laimingiausią prisiminimą ir iš jo veikia. Bet Agnė įspėja: pirma reikia daug ką atmokti ir pamatyti, kuriais „raumenimis“ kompensuoji. Sąmoningumo kelias per vyno pavyzdį: pirmiausia tampi statistu ir stebi be vertinimo („Guoda nori vyno, pavargo“), tada priimi sprendimą, tada ištempi laiką. Draudimas uždeda ribas, stebėjimas jas plečia. Suprasti neužtenka – reikia patirties kūne, kitaip tai dar viena kaukė.

Atsakomybė prasideda nuo paprastų dalykų: mano namai esu aš – apsidairyk ir išmesk, kas nebe tu. Jei kažkas „netinka“, dažniausiai kažką neigi savyje. Jei reiškinys tavo suvokime yra didesnis už tave, jau pralošei: lieka tik pulti arba bėgti, ir situacijos kartojasi. Jei išsiplėti ir reiškinys tampa mažesnis, versle tai vadinama rizika ir ją galima valdyti. Figūrėlės vienatvė – „manęs nepakvietė“; meistro vienatvė – noras kito meistro. Karvė duoda pieną ne dėl sūrio – kai žinai savo esmę ir esi resurse, komandai iš to gėris savaime. Pabaigoje – mintis, kad pasaulis yra toks, kokį jį matau, tad pakeitus save keičiasi ir realybė.