Pokalbiai, kurie tęsiasi už susitikimų.

Ar žmonėms reikia atostogų?

Andra Bagdonaitė

Andra ką tik grįžo iš atostogų ir atsineša klausimą: jei esi resurse, ar tau išvis reikia atostogų? Pokalbis nuo poilsio nueina iki to, iš kur ateina energija, kaip ją praranda vadovai ir kodėl saviorganizacijai užtenka 10 % žmonių. Vadovui tai pokalbis apie tai, kaip neišsekti ir nenuvaryti komandos.

Kaip vyksta krizės startuoliuose?

Arvydas Bložė, Kristijonas Šidlauskas

Investuotojas ir steigėjas, kurį jis finansuoja, sėdi prie vieno stalo ir kalba apie krizę, kuri ką tik įvyko steigėjo įmonėje. Kas yra krizė, iš kokios pozicijos į ją žiūri ir kodėl blogos naujienos turi keliauti greitai. Vadovui tai retai girdimas pokalbis – ne apie sėkmę LinkedIne, o apie tai, kas vyksta iš tikrųjų.

Kas yra bendruomenė?

Pijus Dulskis

Žodis „bendruomenė“ kartojasi kiekviename Teal Code pokalbyje, tad Pijus klausia tiesiai: kas tai yra ir kam to reikia? Atsakymas eina per individualizmo kainą, ritualų praradimą ir labai konkrečius pavyzdžius, kaip ritualai gimsta įmonėse. Vadovui tai pokalbis apie tai, kodėl kultūra nenuleidžiama iš viršaus ir ką iš tikrųjų perka klientas.

Ką reiškia gyventi iš suaugusiojo pozicijos?

Luka Barzdaitė

Luka nori nuleisti praeitą pokalbį ant žemės: kaip tai, kas skamba filosofiškai, atrodo versle? Agnė ir Adrija išskleidžia visą savo darbo su įmonėmis logiką – nuo dviejų gyvenimo strategijų iki trijų pozicijų, resurso ir pelno. Vadovui tai aiškiausias paaiškinimas, kodėl „mano vaikų darželis“ yra jo paties sukurta pozicija.

Ar apsimoka būti savimi?

Kristijonas Šidlauskas

Kristijonas ateina su klausimu, kurį pastebi savyje: dažnai nepasako to, ką galvoja, nes patogiau ir atrodo, kad taip bus rezultatas. Agnė ir Adrija per jį paties išskleidžia, kiek resurso suvalgo nebuvimas savimi ir kodėl laisvė yra proporcinga atsakomybei. Vadovui tai pokalbis apie tai, kur dingsta pusė jo energijos.

Kas tas aš?

Guoda Taraškevičiūtė

Pirmasis Teal Code pokalbis pradeda nuo pamatinio klausimo: kas lieka, kai nusiimi praeitį, vaidmenis ir banko sąskaitas? Adrija pasiūlo šachmatų metaforą – figūrėlė, meistras ir stebėtojas – o Agnė ją nuleidžia ant žemės. Vadovui tai pokalbis apie tai, kodėl reiškinys, kuris atrodo didesnis už tave, jau pralošė tau mūšį.