Partneris vėl praleido terminą. Ką daryti su savo irzuliu per 4 žingsnius

Ketvirtadienis, 17:40. Klientui pažadėjai pasiūlymą rytoj iki pietų. Tavo dalis padaryta nuo antradienio. Partnerio dalis, finansinė sąmata, turėjo būti pas tave trečiadienį. Jos nėra. Tai trečias kartas per du mėnesius.

Parašai trumpą žinutę: „Kaip su sąmata?“ Gauni: „Rytoj ryte bus.“ Užsidarai kompiuterį ir visą vakarą galvoje suki pokalbį, kurio dar neįvyko. Ką pasakysi. Ką jis atsakys. Ką pasakysi tada.

Penktadienį sąmata ateina 10:30. Pasiūlymas išeina laiku. Klientas patenkintas. Bet tarp jūsų kažkas liko. Mandagūs susirinkimai, trumpi atsakymai, ir tas jausmas pilve kiekvieną kartą, kai jo vardas iššoka ekrane.

01Kas vyksta įprastai

Vaiko strategija čia turi du veidus.

Pirmas: išsiliejimas. Penktadienį pasakai viską, ką sukai galvoje ketvirtadienio vakarą. Partneris gina save. Jūs ginčijatės ne apie sąmatą, o apie tai, kas čia daugiau dirba. Pirmadienį abu apsimetat, kad nieko nebuvo.

Antras, dažnesnis tarp patyrusių vadovų: šaltasis karas. Nieko nesakai. Pasidarai sau išvadą, kad juo negalima pasikliauti. Pradedi dubliuoti jo darbus arba apeiti jį sprendimuose. Visa tai labai korektiškai. Agnė Dulskienė kurso pamokoje „Trigeriai“ šį režimą įvardija tiksliai:

Su kažkokiais bendradarbiais išeini į šaltą karą. Tarsi mes mandagiai būnam, bet ta įtampa vis tiek egzistuoja.

Abu veidai turi tą patį pamatą: problema yra jis. Jo nepatikimumas, jo neatsakingumas. Aš tik reaguoju.

02Teal Code žvilgsnis: trigeris yra tavyje, ne jame

Pamokos pradžioje Agnė padaro vieną judesį, kuris apverčia visą situaciją. Ji neklausia, kaip pasikalbėti su partneriu. Ji klausia, ką daryti su savimi.

Ką aš galiu daryti ne su kitais, o su savim. Nes mes jau išsiaiškinom, kad viskas yra atvaizdai manęs.

Tai nereiškia, kad praleistas terminas yra gerai. Terminas yra faktas, ir apie jį reikia susitarti. Bet savaitę trunkantis irzulis, naktinis pokalbių sukimas galvoje, šaltasis karas: tai jau ne apie terminą. Tai apie kažką tavyje, ką ši situacija palietė. Ir kol to nežinai, kiekviena kita jo klaida spaus tą pačią vietą.

03Praktika: 4 žingsniai, kurie užtrunka mažiau nei penkias minutes

Štai pati praktika iš pamokos. Daryti galima bet kur: automobilyje prieš susirinkimą, prie kavos aparato, pačiame susirinkime, kol kažkas pristato skaidres. Niekas nepastebės.

1. 1

   Padėkok.

   Mintyse pasistatyk prieš save tą žmogų. Partnerį, kuris praleido terminą. Ir padėkok jam.

   Ačiū, kad man parodei. Ačiū nuoširdžiai, kad man parodei, kad kažkas yra manyje, kas mane trigerina.

   Skamba keistai. Agnė tai žino ir vis tiek sako: tai pirmas žingsnis. Padėka iš karto perkelia tave iš kaltinimo pozicijos į tyrimo poziciją. Tu nebesi auka, tu esi žmogus, kuris kažką atras.

2. 2

   Surask, kur kūne.

   Nuskenuok kūną ir surask, kur tas irzulis gyvena. Spaudžia galvą? Gerklę? Užkala krūtinę? Įsitempia pilvas? Kažkoks nemalonus tempimas rankoje?

   Jisai yra kūne. Antras žingsnis yra išsiaiškinti, kur kūne aš tai jaučiu.

   Jei randi vietą, uždėk ant jos ranką. Ir, Agnės žodžiais, „nebėgti, o jausti“. Kelias sekundes tiesiog būk su tuo nesmagumu, neaiškindamas jo.

3. 3

   Leisk ateiti žodžiui.

   Jausdamas tą vietą, leisk mintims laisvai eiti ir klausk: apie ką man tai skauda? Ateis žodžiai. Agnė pateikia pavyzdžių: nepagarba, nedėkingumas, nerūpestingumas, netiesa, neįvertinimas, nepamatymas. Čia yra labai konkretus signalas, kad pagavai teisingą žodį:

   Nuo kažkurio žodžio pas mane labai ryškiai atleidžia tą vietą. Ten, kur buvo kūne suspausta, ateina žodis, ir man atlaisvėja ta vieta.

   Praleisto termino atveju žodis greičiausiai nebus „vėlavimas“. Dažniau tai „nepagarba“ (mano laikui), „nepatikimumas“ arba „aš vienas nešu“. Jei žodis neateina, pažiūrėk į pačią situaciją ir klausk: kas joje man labiausiai nemalonu?

4. 4

   Du klausimai sau.

   Čia praktikos branduolys. Pasiimk žodį, kurį atsekei, ir klausk savęs: „Kur aš gyvenime kažkur kitur su savim taip elgiuosi?“ Jei žodis buvo „nepagarba mano laikui“: kur aš pats negerbiu savo laiko? Kur sutinku su terminais, kurių negaliu išlaikyti? Kur sakau „taip“, kai turėčiau sakyti „ne“? Agnė sako, kad atsakymas paprastai ateina greitai: „A, momentas. Nu jo, aš taip darau.“

   Kur aš su kitais žmonėm ir kitoj aplinkoj elgiuosi lygiai taip pat?

   Tai antras klausimas, jei pirmas neatveria. Kur aš pats praleidau terminą ir laikiau tai smulkmena? Kam aš pats parašiau „rytoj ryte bus“? Kai atsakymas ateina, patikrink kūną. Agnės patirtis: įtampos ten nebelieka. „Ateina žinojimas ir ateina suvokimas.“ Padėkok dar kartą ir eik dirbti.

04Kas pasikeičia versle

Svarbu suprasti, ko ši praktika nedaro. Ji nepanaikina termino problemos. Su partneriu vis tiek reikia susitarti: kada, kaip, kas atsitinka, jei ne. Bet dabar tą pokalbį vedi kitas žmogus.

• Pokalbis vyksta apie faktą, ne apie jausmą. Kai irzulys išsekvotas, lieka paprastas klausimas: „Sąmata vėlavo trečią kartą. Kaip darom, kad ketvirto nebūtų?“ Be kaltinimo, be šaltojo karo. Tokį pokalbį partneris girdi.

• Tu atgauni energiją, kurią valgė įtampa. Agnė tai įvardija tiesiai: žinojimas „daug išlaisvina energijos ir daug priduoda laisvės nebūti priklausomam“. Savaitė pokalbių sukimo galvoje yra savaitė, kurią verslas prarado.

• Nustoji dubliuoti ir apeiti. Šaltasis karas versle kainuoja daugiau nei atviras ginčas: dubliuoti darbai, sprendimai be vieno žmogaus, informacija, kuri nebeteka. Kai įtampos nebėra, struktūra grįžta į normalų režimą.

• Pamatai savo paties modelį. Jei trečias partnerio vėlavimas atsekė iki tavo paties „taip, padarysiu“ be realių resursų, tu dabar matai dalyką, kuris kainuoja įmonei kur kas daugiau nei viena sąmata.

Agnė praktiką užbaigia sakiniu, kuris verslo kontekste skamba kaip aiškus pasiūlymas:

Kai aš atrandu, apie ką man manyje ta įtampa, pas mane tos įtampos nėra. Pas kitą žmogų gali būti, bet pas mane jos nėra. Aš esu laisvas.

Partneris gali likti su savo įtampa. Tai jo darbas. Tavo darbas yra tavo pusė, ir ji užtrunka penkias minutes.